PRANCŪZŲ GRAMATIKA

Įvadas

Prancūzų kalbos mokymasis gali būti įdomi ir naudinga patirtis. Tačiau prancūzų kalbos gramatikos įsisavinimas gali būti sudėtingas, net ir tiems, kurie moka anglų kalbą. Šiame straipsnyje aptarsime keletą esminių prancūzų kalbos gramatikos patarimų, kurie padės jums pagerinti kalbos įgūdžius. Susipažinę su šiomis taisyklėmis ir reguliariai jas praktikuodami, būsite pakeliui tapti prancūzų kalbos gramatikos ekspertu.

1. Lyties svarba prancūzų daiktavardžiuose

Vienas iš svarbiausių prancūzų ir anglų kalbų gramatikos skirtumų yra lyties sąvoka. Visi prancūzų kalbos daiktavardžiai yra vyriški arba moteriški, o tai turi įtakos su jais naudojamiems straipsniams ir būdvardžiams. Pavyzdžiui, „le” ir „la” yra vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiai. Kai susiduriate su nauju daiktavardžiu, labai svarbu prisiminti jo lytį, kad išvengtumėte gramatinių klaidų.

2. Veiksmažodžių konjugacijų įsisavinimas

Prancūzų veiksmažodžiai turi daug konjugacijų, pagrįstų įtempimu, nuotaika ir dalyko įvardžiais. Tai gali atrodyti neįtikėtina, tačiau yra modelių ir sparčiųjų klavišų, kuriuos galite naudoti norėdami supaprastinti procesą. Reguliarūs veiksmažodžiai priklauso vienai iš trijų grupių, pagrįstų jų begalinėmis galūnėmis (-er, -ir ir ir -re), ir kiekviena grupė turi savo konjugacijos taisyklių rinkinį. Išmokę šias taisykles, galite lengvai konjuguoti nemažai prancūzų veiksmažodžių.

3. Dalelytė: du, de la ir de l’

Kai kalbama apie dalį ar neapibrėžtą kiekį, reikia vartoti dalelytę. Dalelytė keičiasi priklausomai nuo daiktavardžio giminės ir nuo to, ar jis prasideda balseliu, ar sąskambiu. Vyriškosios giminės daiktavardžiams rašykite „du”, moteriškosios giminės daiktavardžiams – „de la”, o daiktavardžiams, prasidedantiems balseliu arba negarsiuoju „h”, – „de l”.

4. Būdvardinis susitarimas ir vieta

Prancūzų kalbos gramatikoje būdvardžiai turi sutikti su daiktavardžiu, kurį jie keičia lyties ir skaičiaus požiūriu. Dažnai tai reiškia, kad prie būdvardžio reikia pridėti raidę „e”, kad jis taptų moteriškos giminės, ir raidę „s”, kad jis taptų daugiskaitinis. Be to, būdvardžiai paprastai eina po daiktavardžio, kurį jie keičia, su tam tikromis išimtimis trumpiems ir įprastiems būdvardžiams, tokiems kaip „beau”, „vieil” ir „grand”.

Pavyzdžiai:
– Un chat noir (Juoda katė)
– Une voiture noire (Juodas automobilis)
– Deux chats noirs (Dvi juodos katės)

5. „Passe Compose” – „Past Tense Made Easy

Nors yra daug būdų, kaip išreikšti praeitį prancūzų kalba, passè kompozicija yra viena iš naudingiausių ir lengviausiai išmokstamų. Norint sudaryti passé composé, reikia pagalbinio veiksmažodžio „avoir” arba „être” esamojo laiko, po kurio eina pagrindinio veiksmažodžio praeities dalyvis. Daugumoje veiksmažodžių kaip pagalbinis veiksmažodis vartojamas „avoir”, o kai kuriuose veiksmažodžiuose, dažniausiai susijusiuose su judėjimu ir grįžtamaisiais veiksmažodžiais, vartojamas „être”.

Pavyzdys:
– J’ai mangé (valgiau)
– Nous sommes allés (Mes išvykome)

6. Įsitraukimas į kalbą

Vienas geriausių būdų pagerinti prancūzų kalbos gramatiką yra reguliariai bendrauti su kalba. Nesvarbu, ar skaitysite prancūzų laikraščius, žiūrėsite prancūziškus filmus, ar kalbėsite su gimtakalbiu, susipažinimas su kalba įvairiomis aplinkybėmis padės geriau suprasti gramatiką ir praplėsti žodyną.

Išvada

Prancūzų kalbos gramatikos įvaldymas gali atrodyti bauginantis, tačiau nuosekliai praktikuodami ir atsidavę galite laisvai kalbėti šia gražia kalba. Sutelkus dėmesį į aukščiau išdėstytas esmines taisykles ir įsitraukus į kalbą įvairiuose kontekstuose, jūsų prancūzų kalbos gramatikos įgūdžiai greitai pagerės. Bonne šansas jūsų kelionėje į prancūzų kalbos gramatikos įsisavinimą!