Kas yra „Infinitiv mit zu“ ir „Infinitiv ohne zu“?

Vokiečių kalboje veiksmažodžio bendratis (infinitivas) gali būti vartojama su dalelyte „zu“ arba be jos. Šios konstrukcijos dažnai priklauso nuo pagrindinio sakinio veiksmažodžio ar tam tikrų gramatinių struktūrų. Taisyklingas šių konstrukcijų vartojimas leidžia išvengti gramatinių klaidų ir padeda geriau suprasti kalbos logiką.

• Infinitiv mit zu – tai veiksmažodžio bendraties forma su dalelyte „zu“, pvz.: zu gehen, zu lernen, zu spielen.
• Infinitiv ohne zu – tai gryna veiksmažodžio bendraties forma be „zu“, pvz.: gehen, lernen, spielen.

Kada vartojamas „Infinitiv ohne zu“?

Yra kelios pagrindinės situacijos, kai vokiečių kalboje infinitivas vartojamas be „zu“. Šias taisykles svarbu žinoti norint taisyklingai konstruoti sakinius.

1. Po tam tikrų veiksmažodžių

Kai kurie veiksmažodžiai vokiečių kalboje reikalauja bendraties be „zu“. Dažniausiai pasitaikantys:

• modaliniai veiksmažodžiai (Modalverben):
  können, dürfen, müssen, sollen, wollen, mögen
• lassen (leisti, versti ką nors daryti):
  Er lässt mich gehen. (Jis leidžia man eiti.)
• sehen, hören, fühlen (kai reiškia veiksmą, kurį matome, girdime ar jaučiame):
  Ich höre ihn singen. (Aš girdžiu jį dainuojant.)
• bleiben, gehen, fahren, kommen (kai nurodo veiksmo tęstinumą ar pasikeitimą):
  Er bleibt sitzen. (Jis lieka sėdėti.)

2. Dažniausi pavyzdžiai

• Ich kann schwimmen. (Aš moku plaukti.)
• Wir müssen lernen. (Mes turime mokytis.)
• Sie hört ihn lachen. (Ji girdi jį juokiantis.)

3. Trumpa santrauka

1. Modaliniai veiksmažodžiai (visada be „zu“)
2. Veiksmažodžiai „lassen“, „sehen“, „hören“, „fühlen“ (tiesioginės patirties atveju)
3. Judėjimo veiksmažodžiai tam tikrose konstrukcijose

Kada vartojamas „Infinitiv mit zu“?

„Infinitiv mit zu“ vartojamas daugelyje kitų situacijų, kai nėra aukščiau išvardytų išimčių.

1. Po tam tikrų veiksmažodžių

Dauguma veiksmažodžių, kai jie jungiami su kitu veiksmažodžiu, reikalauja bendraties su „zu“. Dažniausi pavyzdžiai:

• an|fangen (pradėti): Ich fange an, Deutsch zu lernen.
• auf|hören (nustoti): Er hört auf, zu rauchen.
• versuchen (bandyti): Wir versuchen, pünktlich zu kommen.
• vergessen (pamiršti): Sie vergisst, das Fenster zu schließen.
• hoffen (tikėtis): Ich hoffe, dich bald zu sehen.

2. Po būdvardžių ir daiktavardžių su „es ist …“

Kai infinitivas eina po būdvardžio ar daiktavardžio, dažniausiai vartojama „zu“:

• Es ist wichtig, regelmäßig zu üben. (Svarbu reguliariai praktikuotis.)
• Es macht Spaß, Deutsch zu lernen. (Smagu mokytis vokiečių kalbos.)
• Es ist eine Freude, mit dir zu arbeiten. (Malonu su tavimi dirbti.)

3. Po tam tikrų junginių ir išsireiškimų

Kai kurie junginiai vokiečių kalboje beveik visada reikalauja „zu“:

• haben + zu + Infinitiv (privalėjimas): Ich habe viel zu tun. (Turiu daug nuveikti.)
• sein + zu + Infinitiv (galimybė ar būtinybė): Das ist leicht zu verstehen. (Tai lengva suprasti.)

4. Po tam tikrų prielinksnių

Kai kurie prielinksniai reikalauja infinitivo su „zu“:

• um … zu (kad): Ich lerne Deutsch, um in Deutschland zu arbeiten.
• ohne … zu (be): Er geht, ohne etwas zu sagen.
• anstatt … zu (vietoj to, kad): Sie schläft, anstatt zu arbeiten.

Infinitivo vartojimo su „zu“ ir be „zu“ palyginimas

Kad būtų lengviau įsidėmėti, pateikiame lentelę, kurioje apibendrintos dažniausios vartojimo situacijos:

Dažniausios mokinių klaidos ir kaip jų išvengti

Mokantis „Infinitiv mit/ohne zu“ konstrukcijų, dažnai daromos šios klaidos:

• Modalinių veiksmažodžių painiojimas: dažnai pridedama „zu“, kai jos nereikia, pvz., Ich muss zu gehen vietoj Ich muss gehen.
• Verbo „lassen“ vartojimas: dažnai klaidingai rašoma lassen zu machen vietoj lassen machen.
• Išimtinių konstrukcijų nežinojimas: pvz., po „sehen“ ar „hören“ reikia infinitivo be „zu“, kai kalbama apie tiesioginį veiksmą.
• Pamirštama „zu“ po tam tikrų būdvardžių ir junginių: pvz., Es ist wichtig machen vietoj Es ist wichtig, zu machen.

Patarimai, kaip jų išvengti:

• Nuolat kartokite pagrindinių veiksmažodžių ir konstrukcijų sąrašą.
• Praktikuokite rašymo ir kalbėjimo pratimus su „Infinitiv mit/ohne zu“.
• Naudokitės tokiais įrankiais kaip Talkpal, kurie padeda įtvirtinti gramatines žinias per praktines užduotis ir interaktyvias veiklas.

Praktiniai patarimai ir pratimai

Kad geriau įsisavintumėte šias gramatines taisykles, rekomenduojame:

• Sudarykite savo pavyzdžių sąrašus. Užrašykite dažniausiai vartojamus veiksmažodžius ir po kiekvieno jų sukurkite po sakinį su infinitivu su arba be „zu“.
• Peržiūrėkite autentišką medžiagą. Klausykitės vokiečių kalbos tekstų, žiūrėkite filmus ir atkreipkite dėmesį, kaip vartojami infinitivai.
• Atlikite pratimus internete. Yra daug nemokamų šaltinių, tokių kaip Talkpal, kuriuose galite praktikuotis ir iškart gauti grįžtamąjį ryšį.
• Analizuokite savo klaidas. Jei darote klaidų, užsirašykite jas ir pasistenkite suprasti, kodėl taip įvyko.

Santrauka: Kaip įsiminti „Infinitiv mit/ohne zu“ taisykles?

Apibendrinant, vokiečių kalbos infinitivo vartojimas su „zu“ arba be „zu“ priklauso nuo pagrindinio sakinio veiksmažodžio, konstrukcijos ar konteksto. Svarbiausia – atsiminti pagrindines išimtis (modaliniai veiksmažodžiai, lassen, sehen, hören, fühlen) ir nuolat praktikuotis įvairiose situacijose.

Pagrindiniai žingsniai sėkmingam mokymuisi:

• Susipažinkite su dažniausiai pasitaikančiais veiksmažodžiais ir junginiais.
• Nuolat praktikuokite tiek raštu, tiek žodžiu.
• Naudokitės moderniais kalbos mokymosi įrankiais, tokiais kaip Talkpal, kurie padeda įtvirtinti teorines žinias praktiškai.

Tinkamai įvaldę „Infinitiv mit/ohne zu“ vartojimo taisykles, ne tik pagerinsite savo vokiečių kalbos gramatikos žinias, bet ir įgysite pasitikėjimo bendraudami įvairiose situacijose. Sėkmės mokantis!