1. Aš negaliu eiti į parką, nes *lyja* (Grund, warum etwas nicht möglich ist).
2. Ji skaito knygą, kai *yra* tylu namuose (Zeitangabe im Nebensatz).
3. Mes lauksime tavęs tol, kol *baigsi* darbą (Zeitpunkt der Beendigung).
4. Nors jis buvo pavargęs, jis *dirbo* iki vėlaus vakaro (Gegensatz).
5. Jis išvyko anksčiau, kad *galėtų* suspėti į traukinį (Zweck).
6. Aš nusipirkau obuolių, nes *norėjau* pasigaminti pyragą (Grund für Handlung).
7. Ji neatsakė į klausimą, nes *nesuprato* jo (Ursache).
8. Nors lauke *šalta*, mes vis tiek ėjome pasivaikščioti (Gegensatz zwischen Haupt- und Nebensatz).
9. Jie kalbėjo tyliai, kad *nesutrikdytų* kitų (Absicht).
10. Tu gali eiti namo, kai *baigsi* pamokas (Zeitangabe).

1. Vaikas, kuris *žaidžia* kieme, yra mano brolis (Relativsatz mit „kuris“).
2. Aš pažįstu žmogų, kuris *dirba* mokytoju (Relativsatz zur Beschreibung).
3. Jis pasakė, kad *ateis* vėliau (indirekte Rede im Präsens).
4. Moteris, kurios *namas* yra raudonas, gyvena čia (Besitzanzeigender Relativsatz).
5. Mano draugas sakė, kad jis *negali* dalyvauti (indirekte Rede).
6. Tai yra vieta, kur mes dažnai *susitinkame* (Relativsatz mit Ortsangabe).
7. Vaikai, kurie *mokosi* gerai, gauna prizus (Relativsatz zur Beschreibung).
8. Jis man pasakė, kad *reikia* daugiau laiko (indirekte Rede mit Notwendigkeit).
9. Žmogus, kurio *katė* yra juoda, yra labai draugiškas (Relativsatz mit Besitz).
10. Mokytoja sakė, kad mes *turime* ruoštis egzaminui (indirekte Rede).