1. Ich habe beschlossen, heute Abend *zu lernen*. (Veiksmažodis po „beschlossen“ turi būti infinitive su „zu“).
2. Er versucht, das Problem *zu lösen*. (Kaip išreikšti bandymą padaryti kažką?).
3. Wir hoffen, bald nach Deutschland *zu reisen*. (Po „hoffen“ vartojamas veiksmažodis su „zu“ – keliauti).
4. Sie hat angefangen, Deutsch *zu sprechen*. (Kaip sakyti, kad kažkas pradėjo kalbėti vokiečių kalba?).
5. Ich vergesse oft, meine Hausaufgaben *zu machen*. (Po „vergessen“ su „zu“ – daryti namų darbus).
6. Er hat keine Lust, heute ins Kino *zu gehen*. (Kaip pasakyti, kad nėra noro eiti į kiną?).
7. Wir planen, im Sommer eine Reise *zu machen*. (Po „planen“ su „zu“ – daryti kelionę).
8. Sie weigert sich, das Zimmer *zu verlassen*. (Kaip išreikšti atsisakymą palikti kambarį?).
9. Ich hoffe, bald eine Wohnung *zu finden*. (Po „hoffen“ su „zu“ – rasti butą).
10. Er hat vergessen, den Brief *zu schicken*. (Po „vergessen“ su „zu“ – siųsti laišką).

1. Wir bitten dich, uns zu helfen. (Po „bitten“ vartojame infinitivą su „zu“ – padėti).
2. Sie hofft, bald ein neues Auto zu kaufen. (Kaip pasakyti, kad kažkas tikisi nusipirkti naują automobilį?).
3. Er verspricht, pünktlich zu sein. (Po „versprechen“ vartojamas infinitivas su „zu“ – būti punktualiam).
4. Ich habe vor, im nächsten Jahr zu studieren. (Po „vorhaben“ vartojamas infinitivas su „zu“ – studijuoti).
5. Wir vergessen oft, das Licht auszuschalten. (Kaip išreikšti pamiršimą išjungti šviesą?).
6. Sie hat Angst, den Test nicht zu bestehen. (Po „Angst haben“ vartojamas infinitivas su „zu“ – išlaikyti testą).
7. Er hört auf, so viel zu arbeiten. (Kaip pasakyti, kad kažkas nustoja daug dirbti?).
8. Ich lerne, besser Deutsch zu sprechen. (Po „lernen“ vartojamas infinitivas su „zu“ – kalbėti geriau vokiečių kalba).
9. Wir freuen uns, euch bald zu sehen. (Po „sich freuen“ vartojamas infinitivas su „zu“ – matyti).
10. Sie versucht, das Problem zu verstehen. (Kaip išreikšti bandymą suprasti problemą?).